- käpy
- шишка (хвойных деревьев)
Suomen ja Venäjän Tekninen sanakirja. 2014.
käpy
Смотреть что такое "käpy" в других словарях:
käpy — vanha / vanhanaikainen ihminen Yks vanha käpy tuli siihe jotai selittään … Suomen slangisanakirjaa
kapy-āsa — कप्यास … Indonesian dictionary
kapynas — sm. (1) žr. 1 kapai 1: Ir praminė jį, tą žemaičių kapyną, Vilniaus kalnu rš. Kapyne tyliai nesėtos gėlės vieniems nuvyto, kitiems sužėlė B.Sruog. Rišiu žirgelį in ievarėlį, o aš pats jaunas eisiu kapynan (d.) Mrk … Dictionary of the Lithuanian Language
bursa copulatrix — ˌkäpyəˈlā.triks noun Etymology: New Latin, from bursa + copulatrix of copulation, from Late Latin, she that unites, feminine of copulator he that unites, from Latin copulatus, past participle of copulare to bind, join, unite more at copulate 1 … Useful english dictionary
capuan — ˈkapyəwən adjective Usage: usually capitalized Etymology: Capua ancient city of Italy known for its luxury (from Latin) + English an : of, relating to, or having the characteristics of Capua; especially … Useful english dictionary
capucine — ˈkapyəˌsēn noun ( s) Etymology: French, nasturtium, from capucin Capuchin; from the resemblance of the flower to a hood : quince yellow … Useful english dictionary
Simo Paavilainen — (born 1944) is a Finnish architect, and Dean and Professor of Architecture at Helsinki University of Technology Department of Architecture.Paavilainen studied architecture at Helsinki University of Technology, qualifying as an architect in 1975.… … Wikipedia
kapita — ×kapità (l. kopyto) sf. (2), kapytà kanopa (prieveiksminiuose junginiuose paliudytas gen. sing. ir pl.). ◊ ×iš kapìtos (kapỹtos); iš kapìtų (l. z kopyta) iš visų jėgų, kaip galėdamas: Ans kibo į tą darbą iš kapỹtos Slnt. Jiedu imasi iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
Liste von Titularbischöfen im Königreich Ungarn — Nach der Reformation begannen die ungarischen Könige ohne päpstliche Zustimmung auch sogenannte episcopi electi, erwählte Bischöfe, zu ernennen, die weder geweiht waren noch kirchliche Jurisdiktion besaßen. Als Titularsitze wurden Orte… … Deutsch Wikipedia
capuche — [ kapyʃ ] n. f. • 1507 var. de capuce; « coiffe de femme » XIXe; de cape ♦ Capuchon muni d une collerette qui protège les épaules. Par ext. Petit capuchon de poche; capuchon amovible. « Il pleut à torrents et je n ai pas ma capuche en plastique » … Encyclopédie Universelle
capuchon — [ kapyʃɔ̃ ] n. m. • 1542; it. cappuccio 1 ♦ Large bonnet formant la partie supérieure d un vêtement, et que l on peut rabattre sur la tête. ⇒ capuche, chaperon; encapuchonner. Capuchons de moines. ⇒ cagoule, capuce. Imperméable à capuchon. « Il… … Encyclopédie Universelle
